Žmogaus vaidinamos rolės atitrūkimas nuo jo esmės, prieštaravimas tarp to, kas darosi paviršiuje, ir to, kas slypi sielos gelmėse - štai pagrindinė Makso Frišo (Max Frisch, 1911-1991) kūrybos problematika. Jo veikėjai amžinai ieško savęs. Tuo atžvilgiu ypač būdingas Frišo kūrybai romanas "Štileris". Tai istorija žmogaus, kuris, nusivylęs savimi ir savo aplinka, ima neigti savo tapatybę, veltui stengiasi pabėgti nuo savęs paties ir nuo visuomenės susikurto jo paveikslo. Šiame veikale itin ryškiai parodyta, kokioje sunkioje padėtyje atsiduria menininkas, ieškąs individualaus kelio atsikratyti kapitalistinės visuomenės pančiais.
